Tyro bhakto šventumas: Šrimad Bhagavatam 1.13.8 - JM Dhruvananda pr.

Описание: Pradėkite rytą dvasingai - ateikite į paskaitą Kaune, Savanorių pr. 37
Šrimad Bhagavatam (Bhāgavata Purāṇa) 1.13.8 - JM Dhruvananda pr.
yudhiṣṭhira uvāca
api smaratha no yuṣmat-
pakṣa-cchāyā-samedhitān
vipad-gaṇād viṣāgnyāder
mocitā yat samātṛkāḥ
Šrimad Bhagavatam šventraštis lietuviškai https://veduzinios.lt/publikacija/sri...

Mahārāja Yudhiṣṭhira tarė: Dėde, ar pameni, kiek sykių išgelbėjai mus su mama nuo visokių nelaimių? Mes jautėmės tarsi paukščiukai po paukštės sparnu ir tavo globėjiškumas išgelbėjo mus nuo nuodų ir gaisro.
Komentaras: Po ankstyvos Pāṇḍu mirties visi vyresnieji šeimos nariai – visų pirma Bhīṣmadeva bei Mahātmā Vidura – labai rūpinosi mažamečiais jo vaikais ir našle. Pāṇḍavoms Vidura buvo prielankesnis, nes jų politinė padėtis buvo išties nepavydėtina. Dhṛtarāṣṭra taip pat rūpinosi mažamečiais Mahārājos Pāṇḍu vaikais, tačiau priklausė ir grupuotei, kuri rezgė intrigas, siekdama atsikratyti Pāṇḍu palikuonių, kad karalystės sostas atitektų Dhṛtarāṣṭros sūnums. Mahātmā Vidura matė, kokias intrigas rezga vyresnysis jo brolis Dhṛtarāṣṭra su bendrininkais, ir nors buvo ištikimas jo tarnas, nepritarė savanaudiškiems jo politiniams kėslams, gynusiems tik jo sūnų interesus. Todėl jis visada stengėsi apginti Pāṇḍavas ir jų našlę motiną. Taigi galima sakyti, kad Pāṇḍavoms Vidura buvo prielankesnis negu Dhṛtarāṣṭros sūnums, nors kita vertus abi sūnėnų frakcijos lygiai dalinosi jo meile. Jis lygiai mylėjo sūnėnus ta prasme, kad visada barė Duryodhaną už jo intrigas prieš pusbrolius. Jis visada peikė savo vyresnįjį brolį už tai, kad rėmė niekšingą sūnų politiką, ir buvo pasirengęs pagelbėti Pāṇḍavoms. Viduros elgesys, kai rūmuose buvo rezgamos intrigos, aiškiai bylojo apie jo prielankuma Pāṇḍavoms. Mahārāja Yudhiṣṭhira prisiminė praeitį, kai Vidura dar gyveno rūmuose, prieš jam išvykstant į kelionę po šventas vietas. Mahārāja Yudhiṣṭhira priminė jam, kad net po Kurukṣetros mūšio – didžiosios šeimos tragedijos – jau suaugusiems savo sūnėnams jis buvo toks pat malonus ir geras. Dhṛtarāṣṭra dar iki Kurukṣetros mūšio norėjo paslapčiomis atsikratyti savo sūnėnų. Jis įsakė Purocanai pastatyti Vāraṇāvatoje namą ir padengti jį šelaku. Kai namas buvo pastatytas, Dhṛtarāṣṭra pageidavo, kad kurį laiką brolio šeima pagyventų ten. Kai Pāṇḍavos persikėlė, Vidura visos karališkosios šeimos akivaizdoje sumaniai atskleidė Pāṇḍavoms Dhṛtarāṣṭros kėslus. Apie tai išsamiai pasakojama „Mahābhāratoje“ („“di-parva“ 114). Jis užuolankomis pasakė: „Ginklas, kuris pagamintas iš plieno ar bet kokios kitos materialios medžiagos, gali būti daugiau nei pakankamai aštrus, kad nužudytų priešą, ir tas, kuris tai žino, niekada nežūva“. Taigi užuominomis jis leido suprasti, jog Pāṇḍavos siunčiami į Vāraṇāvatą tam, kad ten būtų nužudyti, ir įspėjo Yudhiṣṭhirą, kad naujuose rūmuose jis turįs būti labai atsargus. Jis užsiminė apie gaisrą sakydamas, kad ugnis nesunaikina sielos, bet nužudo materialų kūną. Tačiau tas, kuris saugo savo sielą, lieka gyvas. Kuntī nesuprato miglotos Viduros kalbos, todėl paprašė sūnaus paaiškinti, apie ką jis kalba. Mahārāja Yudhiṣṭhira atsakė, kad Vidura užuominomis įspėjo juos apie gaisrą rūmuose, į kuriuos jie keliavo. Vėliau Viduros pasiuntinys atėjo pas Pāṇḍavas pranešti, kad keturioliktą delčios naktį rūmų dvariškis ketina padegti rūmus. Taip Dhṛtarāṣṭra ketino pražudyti Pāṇḍavas ir jų motiną. Viduros perspėti, Pāṇḍavos išsigelbėjo. Jie pabėgo iš rūmų požemine landa, ir Dhṛtarāṣṭra apie tai nė nesuuodė. Kauravos buvo visiškai įsitikinę, kad Pāṇḍavos mirė, ir Dhṛtarāṣṭra džiūgaujančia širdimi atliko visas laidojimo apeigas. Pāṇḍavų gedėjo visi rūmai, išskyrus Vidurą, kuris žinojo, jog Pāṇḍavos gyvi ir sveiki slapstosi. Daug negandų teko patirti Pāṇḍavoms, bet Vidura kaskart juos apsaugodavo ir nuolat stengėsi sulaikyti brolį Dhṛtarāṣṭrą nuo intrigų. Taigi jis visada globojo Pāṇḍavas, kaip paukštis po sparnais saugo kiaušinius.

Translation: Mahārāja Yudhiṣṭhira said: My uncle, do you remember how you always protected us, along with our mother, from all sorts of calamities? Your partiality, like the wings of a bird, saved us from poisoning and arson.
Purport
Due to Pāṇḍu’s death at an early age, his minor children and widow were the object of special care by all the elderly members of the family, especially Bhīṣmadeva and Mahātmā Vidura. Vidura was more or less partial to the Pāṇḍavas due to their political position. Although Dhṛtarāṣṭra was equally careful for the minor children of Mahārāja Pāṇḍu, he was one of the intriguing parties who wanted to wash away the descendants of Pāṇḍu and replace them by raising his own sons to become the rulers of the kingdom. Mahātmā Vidura could follow this intrigue of Dhṛtarāṣṭra and company, and therefore, even though he was a faithful servitor of his eldest brother, Dhṛtarāṣṭra, he did not like his political ambition for the sake of his own sons. He was therefore very careful..
Śrīmad Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) book: https://vedabase.io/en/library/sb/1