Vilniaus architektūra (1 dalis)

Описание: Vilniaus Laterano Reguliariųjų Kanauninkų Vienuolyno Statinių Ansamblis

Laterano kaunauninkai Antakalnyje buvusią bažnyčią gavo pirmojoje XVII a. pusėje, kur jiems buvo pastatytas ir vienuolynas. Po poros dešimtmečių, karo su Maskva metu, pastatai buvo sugriauti. LDK etmonas Mykolas Kazimieras pacas fundavo naujos šventovės ir vienuolyno statybas: naujoji bažnyčia tapo vienu ryškiausių Lietuvos baroko paminklų. Projektą parengė lenkų architektas Janas Zaoras, kuriam statybos eigoje mirus statybos priežiūrą apsiėmė Giambattista Fredianis – Pažaislio vienuolyno ansamblio autorius.

Plačiau: https://architekturalietuvoje.lt/lank...

Vilniaus Universiteto Pastatų Kompleksas

Beveik ištisą sostinės senamiesčio kvartalą užimantis, iš keliolikos pastatų ir trylikos kiemelių susidarantis universiteto kompleksas – ilgų šimtmečių evoliucijos pavyzdys. Čia galima pamatyti kone visus sostinėje propaguotus architektūros stilius, o prie jo plėtros prisidėjo kone visi žymiausi architektai, dirbę senovės Vilniuje. Jėzuitų ordino 1570 m. įsteigta kolegija jau 1579 m. Stepono Batoro iniciatyva buvo pertvarkyta į universitetą, kuris, bėgant metams plėtėsi po aplinkinius pastatus.

Plačiau: https://architekturalietuvoje.lt/lank...

Senosios Regulos Karmelitų Vienuolyno Ansamblis

Kaip ir kitas svarbus sostinės ankstyvojo baroko paminklas – Šv. Teresės šventovė ir ją supąs vienuolynas – Visų Šventųjų bažnyčia su vienuolynu buvo statoma prie miesto gynybinės sienos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos sekretoriaus Adalberto Chludžinskio iniciatyva šventovė 1620-1631 buvo pastatyta senosios regulos karmelitų reikmėms ir yra laikytina seniausiu bebokščiu baroko statiniu šalyje.

Plačiau: https://architekturalietuvoje.lt/lank...

Igno Oginskio Rūmų Pastatų Kompleksas

Oginskių rūmai, sudarą didžiąją dalį stambaus Vilniaus senamiesčio kvartalo dabartiniame savo pavidale atsirado XVIII a. Tai – du pastatai, stovintys Arklių ir Rūdninkų gatvių išklotinėse. Vidiniame kieme XIX a. pirmojoje pusėje buvo įterptas trečias pastatas, šiandien formuojantis galinę abiejų kiemų kraštinę – pastatytas jis suardė buvusį itin didelį kiemą. Arklių g. XVIII pradžioje statyti rūmai dabartinę išvaizdą įgijo 1768 metais – matomą klasicistinį pastato fasadą braižė architektas Jonas Hautingas.

Plačiau: https://architekturalietuvoje.lt/lank...