Dievo žodis – Kun. Andrius Končius

Описание: Šventojo rašto skaitinius skaito Vilius Kaminskas, evangeliją komentuoja kunigas Andrius Končius.


Pirmasis skaitinys (Dan 3, 25. 34–43)

Anomis dienomis Azarjas stovėjo ugnies šerdyje ir garsiai meldėsi:
„Dėl savo švento vardo neatmesk mūsų amžinai, nepanaikink savo sandoros. Neatitrauk savo gailestingumo nuo mūsų dėl savo bičiulio Abraomo, dėl savo tarno Izaoko ir dėl savo šventojo Izraelio. Jiems tu pažadėjai padauginti palikuonis kaip dangaus žvaigždes, kaip smiltis ant jūros kranto.
Tačiau, Viešpatie, tapome mažesni už bet kokią tautą, esame pažeminti šiandien visame pasaulyje dėl savo nuodėmių. Neturime nūnai nei kunigaikščio, nei pranašo, nei vado; nei deginamosios atnašos, nei aukos, nei aukojimo, nei smilkalų; nei vietos aukoti pirmienoms ir rasti tavo gailestingumui.
O, kad atgailaujančia širdimi ir nuolankia dvasia būtume tau taip mieli, kaip deginamosios aukos avinų bei jaučių ir kaip tūkstančiai riebių avinėlių! Tokia tebūna mūsų auka šią dieną tavo akivaizdoje ir tau maloni, nes tavimi pasitikintys nenusivils.
Dabar mes sekame tavim visa širdimi, bijome tavęs ir ieškome tavo veido. Nepalik mūsų skendėti gėdoje, bet elkis su mumis pagal savo švelnumą ir savo maloningą gailestingumą. Išgelbėk mus savo nuostabiais darbais ir pašlovink savo vardą, Viešpatie!“

Tai Dievo žodis.


Atliepiamoji psalmė (Ps 24 (25), 4–5ab. 6–7bc. 8–9)

P. Viešpatie, neužmiršk gailestingumo.

Parodyk, Viešpatie, man savo kelią, *
mokyk mane takais tavo eiti.
Vesk savo tiesa, tu mane mokyk, *
nes esi Dievas, Gelbėtojas mano. – P.

Viešpatie, neužmiršk gailestingumo †
ir ištikimosios savo meilės, – *
jie taip seni kaip laikas.
Savo ištikima meile dėl savojo gerumo, *
Viešpatie, mane atsiminki! – P.

Viešpats yra teisus ir geras, *
todėl jis klystantiems kelią parodo.
Veda kukliuosius takais teisingais *
ir moko juos savo kelio. – P.


Posmelis prieš Evangeliją (Plg. Jl 2, 12–13)

Dabar grįžkite pas mane visa savo širdimi, –
sako Viešpats, –
nes aš maloningas ir gailestingas.


Evangelija (Mt 18, 21–35)

Anuo metu prie Jėzaus priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“
Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.
Todėl su Dangaus Karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.’ Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą.
Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’ Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.’ Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą.
Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę. Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’ Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą.
Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui.“

#evangelija #marijosradijas #radiomaria #radiomarialithuania #dievožodis #skaitiniai #įsižeidimas #neatleidimas #Jėzusmumsatleidžia #gailestingumas #kunigas #AndriusKončius