Ernest Kerul - Siūlelis

Описание: Einu slapta ramiu slenksčiu,Medžio šaka tampa švelni,Savo ploną siūlelį verpiu.Mūsų daug čia – ant medžio kirtimą jaučiame,Esu gimęs šilkverpiu čia,Ir savo ploną siūlelį verpiu.

O prie jūros sparneliai jų nebeklauso,Ir akmenys smėliui priklauso,Amžinybė kviečia į kiną.Man užtenka mažą akmenuką mesti,Per trumpą gyvenimą nuneštiNors vieną šilko giją.

Kai kas religijų tinkluose paklysta,Kai kas apie Marsą svajoja,O aš savo ploną siūlelį verpiu.Kai kas visatos paslaptimi virsta,Kai kas su akmens kietumu kovoja,O aš savo ploną siūlelį verpiu.

O prie jūros sparneliai jų nebeklauso,Ir akmenys smėliui priklauso,Amžinybė kviečia į kiną.Man užtenka mažą akmenuką mesti,Per trumpą gyvenimą nuneštiNors vieną šilko giją.

Aš gal kol kas daugiau ir nemoku,Esu tik mažas kirminėlis,O pasaulis lekia pro šalį.Aš gal prie krentančio medžio nešoku,Siela – saulė, saulėtekis,Ji jam meilę skirs šį spalį.

O prie jūros sparneliai jų nebeklauso,Ir akmenys smėliui priklauso,Amžinybė kviečia į kiną.Man užtenka mažą akmenuką mesti,Per trumpą gyvenimą nuneštiNors vieną šilko giją.

Man užtenka mažą akmenuką mesti,Per trumpą gyvenimą nuneštiNors vieną šilko giją.