Armine Hayk Sargsyan / KKDST - kambarys, kuriame daryti sunku tikėti

Описание: Personalinė Armine Hayk Sargsyan paroda galerijoje AKADEMIJA. (Pilies g.11)
Šią parodą pavadinau kodu KKDST. Toks neaiškus trumpinys vienintelis atrodė pakankamai tvirtas išlaikyti prasmę, kuri nebetilpo į įprastas frazes. Kai pasaulis už lango ėmė griūti, o
žodžiai prarado savo svorį, mintyse liko tik šalti techniniai žymėjimai. Viskas prasidėjo nuo to, kad įprasti daiktai pradėjo kalbėti. Virtuvės viryklė šnabždėjo apie tolimus karus dėl dujų. Įkaitęs radiatorius priminė, jog šilta ranka yra privilegija. Pro
metalinės tarkos skydą pamatytas dangus kėlė klausimą apie jų kilmę, o susisukęs vis siaurėjantis ir dusinantis įkrovėjų laidų „lizdas“, tapo gyvu mano baimės atvaizdu.

Buvau tame kambaryje ir kaip moteris, ir kaip motina. Viena mano dalis norėjo bėgti, šaukti, ginti. Kita privalėjo užrakinti duris, virti sriubą, glostyti plaukus. Šis vidinis konfliktas kėlė nuolatinį šalčio jausmą net tada, kai namuose šilta. Ir tada karas priartėjo visai šalia. Tuo metu žlugo mano įsitikinimas, kad žmogus gali būti moralinis standartas. Susidūrusi su nežmoniškais žmogaus veiksmais prieš kitą, pajutau, kaip manyje po truputį nyksta tikėjimas pačia žmogiškumo idėja. Pro langą krintanti šviesa pradėjo atrodyti įtartina. Kiekvienas ištartas ar nutapytas „žodis“ skambėjo kaip tuščias aidas griūvančiame pasaulyje.

Arminė Sargsyan

---

KKDST: „Kambarys, kuriame daryti sunku tikėti“, sutrumpintas iki kodo. Kai žodžiai praranda svorį, lieka tik akronimas – forma perkelianti reikšmę į būseną. Ši kalbinė redukcija atliepia platesnį kontekstą, kuriame aiškūs apibrėžimai praranda patikimumą. Pastaraisiais metais į kasdienybę grįžo reiškiniai, anksčiau suvokti kaip istoriniai: karai dėl resursų, pandemijos, geopolitinis nestabilumas. Šie procesai nėra vien išoriniai, jie tiesiogiai veikia
privačią erdvę, kasdienius pasirinkimus ir suvokimo struktūrą(-as). Dėl to kalba ima slinkti, o reikšmės nebesilaiko stabiliose ribose.

K.ambarys: uždara, apibrėžta, laikinai saugi vieta.

K.uriame: nurodo buvimą erdvėje, kuri nebegali būti stebima neutraliai – tu esi jos viduje ir viskas yra labai arti.

D.aryti: veiksmas netekęs aiškaus objekto.

S.unku: įvardija tiek fizinį, tiek moralinį pasipriešinimą.

T.ikėti: lieka trapia, nuolat persvarstoma pozicija.

KKDST veikia kaip diagnozė būsenoje, kur tapyba įtvirtina suvokimo momentą, kai tikėjimas stabilumu nebegali būti laikomas duotybe. Žiūrovas paliekamas su erdve, kurioje
abejonė tampa neišvengiama. Šviesa, krintanti pro langą, ima kelti įtarimą. Kambarys virsta vieta, kurioje suvokimas funkcionuoja kaip daugybė atvirų naršyklės kortelių: visos egzistuoja vienu metu, bet nė viena nėra pilnai pamatyta. Matymas tampa trapus, o daiktai keičia reikšmes: dujinė viryklė įgauna dantų pavidalą, ugnis praranda neutralų šilumos aspektą, hibridiniai vaisiai ir gėlių žiedai pulsuoja alternatyviomis metaforomis, įkrovėjų
laidai susispaudžia „lizde“, tarsi prijaukinti gyvūnėliai. Geležinė daržovių tarka tampa skydu, pro kurį matyti dangus. Radiatoriaus sekcijos „šoviniai“ plaka lyg vietomis nutrūkstanti kardiograma. Užklotai įtempti taip, kad siūlės laikosi ant ribos.

---

Arminė Sargsyan – jaunosios kartos menininkė, Vilniaus dailės akademijoje baigusi Įvietinto meno bakalauro ir magistro studijas. Tapyba jos praktikoje funkcionuoja kaip mąstymo forma, kurioje kasdienybės motyvai artikuliuojami kaip egzistencinės patirties vaizdiniai. Aliejinės tapybos praktikoje pasirinkta saviribojimo strategija – siaura medžiagų paletė, ploni sluoksniai. Naudoja vieną pagrindinę spalvą kaip atmosferinį lauką, į kurį įterpia
minimalistines spalvines intervencijas. Ploni sluoksniai klojami balansuojant tarp kontroliuoto gesto ir spontaniškumo, šis ieškojimas veikia kaip metodas siekti vaizdinių autentiškumo.
Nuo 2021 m. aktyviai dalyvauja užsienio stažuotiese ir grupinėse parodose, inicijuoja parodų projektus kartu su kitais menininkais. Algimanto Švėgždos vardo piešinio konkurso parodos
„Pasaulio atradėjai" finalistė (2022). Du kartus atrinkta į Baltijos šalių Jaunojo tapytojo prizo finalistų parodą – Taikomosios dailės muziejuje (2023, Special Mention Luminor Prize) ir
Vilniaus paveikslų galerijoje (2024). Už kūrybą apdovanota Violetos ir Romano Raulynaičių premija (2024). Menininkės darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
----
Music: Prelude in C minor, BWV 999 – Johann Sebastian Bach
Source: Musopen.org
Licensed under Creative Commons Attribution-NonCommercial 3.0