Day 2 - Albania TET series 2025

Описание: DAY 2 - Diena prasideda anksti, nes esame valanda kelio iki kelto per 34 km ilgio Komani ežerą. Nenorime vėluoti, todėl nerizikuojame ir renkamės patikimus asfalto kelius, todėl atsiduriame kelto priekyje patys pirmi, be eilių ir chaoso, kuris prieš išplaukiant tik didėja ties įlaipinimu. Keleiviai – vien užsieniečiai: keliautojai, turistai, motociklistai, kemperistai. Juokiamės, jog komforto lygis priklauso nuo keliautojų amžiaus :) Mūsų vieno cilindro motociklai nublanksta prie naujausių „Soft Enduro“ vokiškų gamintojų motociklų, apkraustytų dėžėmis, ir žmonų, kurios kaip foteliuose keliauja ant galinių sėdynių. Kemperiai ne ką nusileidžia pagal naujumą ar funkcijas, iš vieno netgi pasigauname ir palydovinį interneto ryšį. Iš tokios gausos žmonių ir technikos suprantame, jog Albanija turistus mėgsta. Vis tik keltą gavome vieną lėčiausių, per 3 valandas buvome aplenkti ne kartą. Išsukę iš kelto tęsiame kelionę, kuri veda pro kalnus, dulkes ir palaidus akmenis. Tadas vėl pajaučia savo žirgo svorį, keldamas ne kartą jį nuo žemės. Giedrius pasilabina su laukine meška, kurios, gaila, nepavyko pagauti į objektyvą, bet jau kad gidas sako, jog matė, patikėsime ir mes. Dienos pabaigą pavijus ilgesniems šešėliams ir įveikus apie 150 km, randame nakvynę vos nusileidus nuo kalnų. Nakvynės vieta turi kiemelį, kuriame galime pasikrapštyti prie motociklų – vienas taškosi tepalais, kitas valgo per daug kuro ir per mažai oro. O trečias, o trečias tiesiog sveria per daug.

(English)
DAY 2 – The day starts early, as we are about an hour away from the ferry that crosses the 34-kilometer-long Lake Koman. We don’t want to be late, so we play it safe and choose reliable asphalt roads. As a result, we end up at the very front of the ferry line—first in, without the queues and chaos that grow just before boarding.
The passengers are all foreigners: travelers, tourists, motorcyclists, camper van owners. We joke that the level of comfort depends on the traveler’s age 🙂 Our single-cylinder motorcycles pale in comparison to the latest German “soft enduro” bikes, loaded with panniers, and with wives riding on the back seats as if in armchairs. The camper vans are no less impressive in terms of newness or features—one of them even provides us with a satellite internet connection. From this abundance of people and machines, it becomes clear that Albania loves tourists.
Still, we get one of the slowest ferries, and over the three-hour crossing we are overtaken several times. After leaving the ferry, we continue our journey through mountains, dust, and loose rocks. Tadas once again feels the weight of his steed, lifting it off the ground more than once. Giedrius greets a wild bear, which unfortunately we fail to capture on camera—but since the guide says he saw it, we choose to believe him too.

As the day comes to an end, longer shadows catch up with us, and after covering about 150 km we find a place to stay just after descending from the mountains. The accommodation has a small courtyard where we can tinker with the motorcycles—one is splashing oil, another is consuming too much fuel and too little air. And the third one… the third one simply weighs too much.