Nuostabu

Описание: Nuostabu
"Žinokite, kad Viešpats sau atsirenka ištikimąjį…
Atsigulę apgalvokite širdimi ir tylėkite!"
Psalmė 4, 4.5

Dažniausiai viskas einasi gerai ir taip greitai pametame Jėzų iš akių. Ir tada dažnai ateina laikas, kuomet JIS mus „paguldo”; – galbūt tai ligonio lova arba vienatvė, arba…, arba…, arba…, JIS turi daugelį galimybių.
Kai kuriems jau tapo įgūdžiu ieškoti menės, kur galėtų kasdien pasikalbėti su Dievu ar kartu su JUO pabūti. Dievas kalba tyloje.
Tyloje apsvarstome savąją situaciją. Galime regėti klaidas bei Dievo vedimą, galime tapti dėkingi arba pagiežingi. Kuomet stebime patys save, turėtume tai daryti Jėzaus šviesoje, antraip priskirsime sau įvairias apgaules.
JIS yra Dievas, darantis stebuklus. Tik, deja, aš tai taip greit pamirštu. Ir kito sunkumo metu vėl neberandu pergalingo tikėjimo Jėzumi.
Kada gi pagaliau aš išmoksiu, jog Dievo stebuklai mano gyvenime neturėtų būti užmirštami, o ryškiai pabrėžtini?? Tuomet auga drąsa ir dėkingumas, o taip pat ir mano tikėjimas.
Tyloje galiu atpažinti Dievo kelius su manimi, dienos šurmulyje nepajėgiu to suvokti. Tyloje Dievas formuoja manąjį charakterį. Tyloje JIS pripildo mane visko, kas yra būtina.
Dievo keliai kartu su manimi nėra tokie jau lengvai atpažįstami. Pirmiausia matosi chaosas, prasilenkimai, trūkčiojimas pirmyn tai atgal, labirintai… Vis dėlto tyloje aš regiu, kaip Dievas viską sutvarko, viskam suteikia prasmę bei tikslą.

Viešpatie, esu dėkingas Tau, jog mano gyvenimą vedi į tikslą! Kartais aš nepastebiu, bet Tu matai pradžią ir pabaigą. Kaip gerai, jog Tu esi Viešpats!