Day 5 - Albania TET series 2025

Описание: Day 5 — Labas, Graikija! Šiandien tikėjomės nepersistengti, tačiau atrodo, kad kilometrai didėja su kiekviena diena. Susitarti dėl susitikimo vietos su Tadu, kuris jau važiuoja tiesiais ratais, yra viena, bet brėžti tiesią liniją žemėlapyje ir įveikti maršrutą realiomis sąlygomis – visai kas kita. Vėl įveikėme daugiau nei 300 km.

Braunamės per bruzgynus, kurie supa ūkininkų laukus. Netikėtai mus išgąsdina didžiulis naikintuvų keliamas triukšmas. Gaila, nei spėjau pamatyti, nei nufilmuoti. Kupini adrenalino, judame toliau.

Privažiavus plačią išdžiūvusios upės vagą, neįtikinu Giedriaus prisijungti, tad važiuoju vienas, kol jis stebi mano kovą su nugludintais akmenimis ir dulkėmis nuo tilto. Lengvų kelių nesirenkame. Dienos viduryje kertame ne vieną ir ne du kaimelius, apsuptus vynuogynų ir akmeninių namų, kurie karštomis vasaros dienomis veikia kaip natūralūs kondicionieriai. Tiesa, žmonių vidurdienį sutinkame retai, tikriausiai dėl karščio.

Netikėtai susiduriame su mažu kanjonu ir tiltu, kuriuo Giedrius nepasitiki, tad stebi istoriją iš šalies: Vaidas su šiuolaikiniu motociklu per šimtus metų senumo tiltą – tai bent kadras! Toliau pagreitiname, šokinėdami nuo vieno krašto prie kito, kildami į kalno papėdę, pasislėpusią medžių lapų pavėsyje – tikra atgaiva. Tuo momentu pamirštame, kad motociklai apkrauti krepšiais.

Diena jau į pabaigą, bet dar turim nemažai kelio, tad renkamės lengvesnę atkarpą asfaltu iki pat Albanijos sienos. Tadas jau laukia Ksamil kurorte, į kurį persikeliame ir mes. Keltas neišvaizdus, o kelionė trunka vos kelias minutes. Pagaliau trio vėl kartu. Ksamil kurortas labai nestebina, gal net erzina dėl tiek daug žmonių, kai jau įpratome prie kalnų, slėnių, pievų ir laukų vienatvės.

(English)
Hello, Greece! Today we didn't want to overdo it, but it seems like the kilometers just keep increasing every day. Arranging a meeting point with Tadas, who is already on the road, is one thing, but drawing a straight line on the map and tackling the route in real conditions is quite another. Once again, we covered over 300 km.

We're pushing through bushes surrounding the farmers' fields. Suddenly, we're startled by the loud noise of fighter jets. Unfortunately, I didn’t manage to see or film them. Filled with adrenaline, we move on.

Upon reaching a wide, dry riverbed, I couldn't convince Giedrius to join, so I go alone, while he watches my struggle with smooth stones and dust from the bridge. We don’t choose easy paths. By midday, we pass through several villages surrounded by vineyards and stone houses, which act as natural air conditioners on hot summer days. We rarely see people at noon, likely due to the heat.

We soon encounter a small canyon and a bridge that Giedrius doesn’t trust, so he watches from the sidelines as I ride my modern motorcycle over a centuries-old bridge — quite a shot! Further on, we pick up speed, hopping from one edge to the other, climbing up the base of a mountain hidden under the shade of trees — a real refreshment. In those moments, we forget the bikes are loaded with bags.

As the day ends, we still have some distance to cover, so we opt for an easier stretch along the asphalt to the Albanian border. Tadas is already waiting at the Ksamil resort, where we also head. The ferry is modest, and the crossing takes just a few minutes. Finally, the trio is back together. The Ksamil resort isn’t too impressive, maybe even a bit annoying with so many people, considering we had gotten used to the solitude of mountains, valleys, meadows, and fields.