Sekmadienio meditacija. Kunigas Ričardas Doveika. Tikrasis lobis – širdyje

Описание: XXV eilinio sekmadienio Dievo žodis: https://lk.katalikai.lt/_dls/abc/c_e2....

Senajame Testamente dažnai kartojama mintis, kad žemiškasis gėrybių gyvenimas yra Dievo palaimos ženklas. Šiandien Dievo žodis visuose skaitiniuose ir Evangelijoje mums kalba apie santykių turtėjimą.

Kur mūsų lobis? Kur mūsų širdis? Kas gyvenime tampa mums svarbiausia ir kas iš tikrųjų suformuoja kiekvieno mūsų gyvenimo tikslą, kryptį, prasmę ir vertę?

Pradžios knygos autorius teigia, kad nuo pat pradžių žmogui skirta užvaldyti žemę su visa gyvūnija. Taip pat daugelyje Naujojo Testamento vietų teigiamai pateikiama žmogaus pozicija medžiaginių gėrybių atžvilgiu. Tačiau Šventasis Raštas pateikia ir tam tikras nuostatas, vardydamas žmogaus trapumo, nuodėmės ir piktnaudžiavimo žmogiškomis gėrybėmis pavyzdžius.

Dievas stoja vargingųjų pusėn. Pranašas Amosas neapsiriboja aiškiu paprastu godumo pasmerkimu: jis paskelbia dėl neteisybių užtraukiamą Dievo bausmę. Tokiomis sąlygomis turtas tampa blogybių šaltiniu, karų priežastimi ir sudaužytais žmonių likimais.

Skaitinyje iš Pirmojo laiško Timotiejui girdime kalbėjimą apie didžiadvasiškumą. Apaštalas Paulius ragina atlikti maldas ir dėkojimus už visus žmones, karalius, kad galėtume ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą.

Viešpats trokšta ne tik išrinktųjų, bet ir visų žmonių išganymo. Visais laikais tikintieji, sužavėti Kristaus mokymo, širdyje kėlė klausimą: ką reikia padaryti, kad pasaulis pasikeistų?

Žmogui atrodo, kad jo gyvenamoji aplinka yra bloga, kad reikėtų siekti ko nors teisingesnio ir geresnio, nors galiausiai už viso to slypi vienas noras – ką padaryti, kad man pačiam šioje žemėje būtų gera?

Esame susidūrę su nauja ekonomine negerove, globalizacija, viską valdančia ir suryjančia rinka. Suvokdami, kad pagrindiniu visuomenės gerovės rodikliu tapo pajamos, kad tuo paremta ir politinė sistema, karai ir ateities planai, jaučiamės savotiškai sutrikę.

Evangelija byloja, kad tikrasis turtas yra ne piniginėje, bet širdyje. Tai geras turtas. Tikrą žmogaus vertę sudaro ne pinigų kiekis, bet mokėjimas atsakingai elgtis su turtu.

Būkime dėmesingi Evangelijos žiniai. Iš tiesų net turėdami labai nedaug turto galime prie jo taip prisirišti, kad nebematysime ir pagrindinio savo gyvenimo tikslo – Dievo karalystės.

Koks turi būti Jėzaus mokinio kelias versle? Evangelijoje skaitome, kad už apsukrų veiksmą šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kuris gudriai pasielgė. Pagyrė ne už suktybę, bet už gudrumą.
Dievo mums skirta užduotis – kaip pasiaukoti darbui, uždirbti pinigų, padidinti turtą, kad padidėtų taip pat ir mūsų lobis Danguje? Tai yra sumanumas.

Šiandien mums stinga solidarumo, todėl gal verta įsisąmoninti charakterio bruožus, kurie leidžia mums iškelti solidarumą – kasdien teisingai elgtis su tuo, kas mums patikėta, net su mažu pinigu arba labai dideliais pasaulio turtais ir lobiais.

Kad darbas netaptų dievu, ant kurio altoriaus sudėtume savo gyvenimo auką, šventasis popiežius Jonas Paulius II enciklikoje „Centesimus Annus“ rašė: „Žmogus dirba su kitais žmonėmis, dalyvaudamas visuomeniniame darbe, kuris apima kaskart platesnį ratą. Jeigu kas nors gamina kokį nors daiktą, šitai daro ne tik dėl savo naudos, bet ir tam, kad kiti galėtų tuo daiktu naudotis, už teisingą kainą, nustatytą laisvu susitarimu, abiem pusėms sutinkant.“

Darbas turi būti skirtas ne tik pinigams uždirbti – jis yra vertybė, per jį reiškiamės kaip žmonės, jis turi mums padėti džiaugtis gyvenimu, o ne jį griauti.

Galbūt pelnyti daugiau pinigų – bet kada juos išleisti? Galbūt geriau uždirbti – bet kiek išleisti? Galbūt tapti didesniam – bet ar atsiminsi savo vaikus, sėdinčius ant kelių? Galbūt tai darome dėl šeimos – bet ar dar pažįstame savo šeimas?

Gyvenimo pilnatvė anapus pasideda nuo mūsų santykių su Kūrėju, Jo dovanomis ir su šalia esančiu žmogumi čia ir dabar. Tai patikima investicija norint pelnyti draugų, kurie mus paremtų tuo metu, kai viską prarasdami paliksime šio pasaulio verslą ir rūpesčius, keliausime pas pasaulio Teisėją. Niekas iš mūsų ten neprisistatys su tvarkingomis sąskaitų knygomis.

Tačiau jeigu tie mūsų netikslumai bus naudingi artimui, jei būsime sumažinę kitų kaltes, o ne kaip įprasta – išpūtę, jeigu būsime ištrynę nuoskaudas ir mąstę ne teisės, bet meilės terminais, tikiu, kad Gailestingasis Teisėjas pagirs mus taip pasielgus, nors galbūt daugelio mūsų galai taip ir nesueis.

Viešpats vis dėlto bus patenkintas ir ribotu mūsų pasaulio administravimu, o to, ko dar trūksta, Jis ieškos kitur – ne mūsų piniginėse. Jo turtas patikimai bus saugomas kitų kišenėse – mūsų draugų, kurie mus ir užtars Jo akivaizdoje.

Kunigas Ričardas Doveika yra Vilniaus šv. Juozapo parapijos klebonas.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/sekmadieni....