Šakiai - 7 , Ekskursija po miestą

Описание: Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė ( aptinkama miesto apylinkėse ir dabar ), todėl beveik neabejojama , kad Šakiai yra asmenvardinis vietovardis. Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo , ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas , kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus , neatmetama versija , kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas , o pavardė ( į Šakys, kaip , pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas ), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.
Be to , yra versijų , kildinančių miesto vardą nuo žodžio šaka , šakotas miškas arba šakės. Pastarosiomis versijomis dažniausiai remiasi liaudies etimologija. Viena istorija teigia , kad dabartinio miesto vietoje senovėje augęs didelis šakotas miškas , šalia kurio įsikūrusi sodyba , o vėliau ir kaimas. Kita teigia , kad gilioje senovėje šioje vietoje buvusi didelė loma ar pelkė , prie kurios įsikūręs mažas kaimelis. Į jį norintys atvažiuoti žmonės turėdavę vežti ir kloti į tą pelkę šakas. Paklausti , kuriuo keliu važiuoja , žmonės taip ir atsakydavo – per „šakas“, važiuosime „į šakas“. Dar vienas miesto vardo aiškinimas susijęs su šakėmis. Labai seniai čia buvo garsus meistras , kuris dirbdavęs šakes , o jos buvusios tokios puikios , kad jų pirkti žmonės važiuodavę iš tolimų kraštų.
XVI a. čia buvo Gelgaudiškio dvaro palivarkas. Miestas , manoma , išaugo iš Šakaičių kaimo , minimo 1599 m. ir priklausiusio Gelgaudiškio dvarui. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 m. jau minima Šakių bažnyčia. Šakius valdė didikai Čartoriskiai , kurie miestui išrūpino prekybines teises. Žydams leista laikyti smukles. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau Šakiai perėjo Teodoro fon Koidelio žinion.
1805 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises , čia veikė mokykla , katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios , sinagoga , paštas. XIX a. pabaigoje Šakiai – Naumiesčio apskrities miestas
Per II pasaulinį karą miestą sugriovė rusų armija , Batiškių miške nužudyta apie 1000–1200 žmonių , daugiausia žydų. Šakių priemiestyje įsteigtos Batiškių holokausto aukų kapinės. Po karo mieste tebuvo 300 gyventojų.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė autotransporto įmonė, „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos cechas.
1998 m. patvirtintas Šakių herbas. 2015 m. birželio 26 d. atvertas Šakių karilionas – 10 m pločio plieno konstrukcijos 24 varpų karilionas.
Vidury miesto telkšo Šakių tvenkinys , kurio vakariniame krante stovi Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia , yra Šakių rotušė , kultūros centras , Šakių sporto centras , Šakių viešoji biblioteka , paštas. Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia , ligoninė ir poliklinika , rytuose – kapinės , Girėnų tvenkinys. Yra Juozo Lingio parkas , skveras su fontanu ir 24 varpų karilionu. Miesto aikštėje stovi paminklas Vincui Kudirkai ( pastatytas 1998 m., skulptorius Stasys Žirgulis ).
Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės , kolektyviniai sodai.
Šakių ir jų apylinkėse kalbama vakarų aukštaičių kauniškių tarme. Ji yra gana artima bendrinei lietuvių kalbai , bet yra ir esminių skirtumų , pvz., daugiau germanizmų , trumpinamos galūnės.